Nombre total de pages vues

29 octobre 2014

Voyage au Nord * Kelioné į Šiaurę

L'autre jour, j'ai promis de raconter encore un de mes voyages d'été dernier. Cette fois je suis allée en Carélie. C'est quoi, cette Carélie, demandez-vous ? C'est un pays magnifique au nord de l'Europe, un pays de superbes lacs qui y sont très très nombreux, pays de merveilleuses forêts sauvages, des rivières rapides et propres... Carélie est divisée par deux: une partie, c'est la Finlande, et deuxième, c'est la Russie. Cette fois je suis allée en Russie. Notre but était le village sur le bord de la mer Blanche, il s'appelle Pongoma. De Bordeaux, ça ferait à peu près 4500 km.
On est partis de Vilnius en voiture, traversé le nord de Lituanie et l'est de Lettonie. Nos visas et autres papiers étaient en règle et un beau après-midi d'août nous sommes entrés en Russie. Nous avons traversé la région de ville Pskov, puis  Luga. Nous avons passé la nuit dans un petit et miteux hôtel à Kirovsk, une trentaine de kilomètres à l'est de Saint-Pétersbourg sur la berge du fleuve Neva. Petit déjeuner n'était pas servi dans cet hôtel, alors nous sommes partis très tôt à la recherche d'une cafeteria sur un aire de repos, par exemple. Et c'était pas facile à trouver ! Ni aire du repos convenable, ni cafeteria non plus.
Après avoir parcouru dizaines et dizaines des kilomètres enfin nous avons trouvé un restaurant dans le village, le "Fermier", avec une boulangerie à coté. Et là... j'ai trouvé une exposition des céramiques locales, plein d'animaux empaillés sur les murs et un intérieur somptueux :) Admirez, svp.

Intérieur du restaurant "Le Fermier" dans le village Domojirovo, sur la route Saint-Pétersbourg - Mourmansk. * Restorano "Fermeris" interjeras, kaimas Domožirovo, kažkur ant kelio St.-Peterburgas - Murmanskas.
Set de table. Il est marqué: "Chers invités, soyez les bienvenus, ici vous avez les confitures et les compotes maison, faits des baies sauvages, vous pouvez gouter le lait et le pain frais, les recettes russes anciennes..." Sympa. Mais leur café était... comment dire ? Soluble :( Tout simplement infect. Mais c'est pas de leur faute, c'est pas un pays du café, la Russie ! * Ant stalo, vietoj staltiesélių - tokie štai reklaminiai "patiesaliukai". Daugelis jūsų rusiškai skaitote, todél neversiu, kas čia parašyta. O va jų kava tai... kaip čia švelniau pasakius ? Vienas žodis - tirpi. Kiti du žodžiai: labai neskani. Na bet tai ne jų kalté; Rusija gi ne kavos kraštas (patys žinote, ko ten kraštas), užsimané mat moterišké rusiško kaimo glūdumoj geros kavos! Dar ko.
Nous n'avons pas mangé ici par manque d'appétit. Les "pirojkis" russes avec du choux et du fromage blanc dedans ne sont pas mes préférés. Ni pour le petit déj, ni pour plus tard. J'ai bu ma tasse du cet café pas bon et les dames du restaurant m'ont fait visiter leur sales. D'abord, j'ai admiré les petites statuettes en céramique, faites par les artistes locaux. Pas mal du tout :) Ils rappellent les santons du Provence, n'est-ce pas ?

"santons" russes * rusiškos figūrélés


balalaîkas et Died Moroz - Père Noël russe * balalaikos ir Diedas Marozas


Et puis, quelques tasses, théières et autres bols :

théières et tasses * arbatinukai ir puodukai

adresse de potier * puodžiaus adresas

Simple, mais beau. A vrai dire, j'étais agréablement surprise par charmant accueil et par toute cette exposition de céramiques. Je peux dire, que j'ai beaucoup voyagé en Russie, et les restaurants et autres cafeterias, j'en ai vu pas mal. Celui-là sortait du lot. En pleine campagne, en plus. Bravo à tout le personnel !

Après ça, il nous restait encore plusieurs centaines de kilomètres à parcourir... Demain, je vais continuer à raconter.

***********************************************************************************

Anądien žadéjau parašyti apie savo kelionę į Šiaurę.
Tai štai, šių metų rugpjūtį buvome nukeliavę į Kareliją, į rusiškąją jos pusę. Tai jau ne pirmas, jau (mintyse suskaičiavau) koks ketvirtas mano žygis į tą puikųjį kraštą. Gamta - nuostabi. Kerintys laukiniai miškai, pelkés, sraunios švarios upés, tūkstančiai ežerų... Baltosios jūros uoléti krantai, baltosios naktys... Mūsų tikslas buvo kaimas Pongoma ant Baltosios jūros kranto, upés Pongomos žiotyse. Nuo Vilniaus apie 1600 km, o nuo Bordo tai ir visi 4500 km gautųsi. Laimei, mes išvažiavome būtent iš Vilniaus vieną gražų rugpjūčio rytą. Pervažiavome šiaurés Lietuvą, įriedéjome į Latviją, kirtome Daugpilį. Tyčia važiavome ne aplinkkeliu, o per miestą, nes noréjome pamatyti, kaip jis pasikeits, senokai mat nebuvome. Daugpilis statosi, gatvés perkastos, taisomos, tiesiami nauji tramvajaus bégiai. Smagu už braliukus, kad tvarkosi. Paskui per Rezeknę nuvarém link rus sienos. Pasienyje užtrukome gan ilgai, nors visi popieriai buvo tvarkoje: ir vizas turéjom, ir šuns dokumentus. A, pamiršau parasyti, kad ir mūsų korgis Vilis kartu keliavo. Tiesiog, kol visokias deklaracijas pildém, kol jas pasieniečiai skaité ir bagažinés turtą peržiūrinéjo, kol veterinaré šuniuką kalbino ir jo sveikatos pažyméjimą, rašytą arba prancūziškai, arba lietuviškai, bandé suprasti, tai ir praéjo geros 3 valandos... 
Galų gale įriedéjome į Rusijos teritoriją. Pervažiavome Pskovo "oblastį", paskui miestą Luga, paskui pora valandų prakiurksojome kažkur miškuose, nes susidaré milžiniškas kamštis dél taisomo tiltuko. Temstant aplinkkeliu apvažiavome St.Peterburgą ir apsinakvojom kažkokiame nusususiame viešbutélyje ant Nevos kranto, mieste Kirovske. Viešbutélis buvo toks varganas, kad net kavos pusryčiams nedavé. Anksti ryte sprukom iš ten, tikédamiesi kavos rasti kur nors pakeliui. "Не тут то было!" - pasakytų rusas :) Nei padorios poilsio aikštelés, nei tuo labiau kavinés toje trasoje Piteris-Murmanskas labai ilgai rasti nepavyko. Bet užtat kai jau radom, tai radom Perlą ! Su kepykléle šalia, su įmantriu interjeru, su keramikos ekspozicija. Jei kada nors tektų tąja trasa važiuoti, rekomenduoju: kažkur uz miesto Siasstroj yra toks kaimas Domožirovo. Tai va jame, dešinéje kelio puséje, ir rasite tą restoraną "Fermeris". Jei pusryčiams mégstate bandeles su kopūstais ir varške, jei norite malonaus ir démesingo, bet neįkyraus aptarnavimo rusiško kaimo viduryje - tai tas restoranas kaip tik jums. Nemažai esu keliavusi po Rusiją, mačiau daug restoranų ir kavinių. Šis buvo kitoks, ypatingas. Padavéja ir valytoja savo įstaiga labai didžiuojasi. Kai išgériau tą neskaniąją kavą, nors nieko ir nevalgiau (tie jų pirožki su kopūstais ir visokiom varškém - ne mano skrandžiui), jos apvedžiojo mane po visą restoraną, įleido pasigrožéti net banketine sale. Toks baisus kičas ten įrengtas, kad net gražus iš to baisumo :) įspūdį man paliko. Galiu tik pasakyti, kad personalas labai šaunus ir klientus tikrai šiltai pasitinka.

Po to mums dar liko daug daug šimtų kilometrų pravažiuoti... apie tai papasakosiu rytoj.

Salle de fêtes dans le restaurant "Le Femier", avec un blaireau mort sur la table ! * Restorano "Fermeris" banketų salé. Su Labai Plokšciu Barsuku, t.y. su barsuko iškamša ant stalo !

Aucun commentaire:

Enregistrer un commentaire