Terre de Kamtchatka 3 .. Kamčiatkos žemé 3

La fameuse Vallée de Geysers, inscrite au patrimoine mondiale par UNESCO, a beaucoup souffert d'un énorme glissement de terrain en juin 2007. Une puissante avalanche de boue est descendue dans la Vallée des Geysers et engloutit tout sur son passage. Cette merveille de nature fut fermée aux touristes... Un article était rédigé sur cet évènement: http://fr.rian.ru/society/20070608/66888045.html
5 années ont passées après le drame mais la Vallée n'est toujours pas ouverte ... on nous a dit ça, ou peut être nous n'avions pas assez d'argent pour pouvoir louer un hélicoptère pour aller là-bas. Tant pis, dans une autre vie quand je serai riche je vais y aller !
Mais tout n'était perdu pour autant parce que les geysers, on les trouve un peu partout à Kamtchatka. Nous avons visités une toute petite vallée, les Datchnye Kliuchi. Et ça aussi c'était superbe ! J'étais émerveillée... Une telle richesse des couleurs... des textures... des odeurs ! Couleurs rouge, brun, orange vient de fer, jaune - du soufre, verte - peut être du chrome. Couleur bleue, j'ai demandé aux mes amis, personne ne le savait alors j'imagine que bleu c'est à cause du cobalt... ou je me trompe peut être :) En tout cas c'est vivant, ça vit sa vie indépendante. On a marché sur la terre chaude, on s'est baigné dans les vapeurs brûlantes, dans les sources chaudes. On a admiré la beauté dangereuse. Jugez par vous même en regardant les photos. J'en ai fait des dizaines mais c'était difficile parce que mon appareil photo a était suivant embué par les vapeurs chaudes des sources. Bien évidemment, sur les images on peut pas montrer tout mais... j'espère que ça va vous plaire quand même.

Mes amis sur la colline fumante * Mano draugai ant rūkstančios kalvos

Terre jaune * Geltona žemé

Vapeurs chaudes * Karšti garai

Ca bouillonne * Verda

Et là aussi ça bouillonne * Ir čia verda

Soufre jaune sur les cailloux * Geltonomis sieros apnašomis apaugę akmenys

Cette eau bouillante est enrichie en fer *  Verdančiame vandenyje daug geležies

J'ai adoré les couleurs... * Man be galo patiko tos spalvos...

Orange, brun, jaune, vert... * Oranžiné, ruda, geltona, žalia...

Un petit bassin d'argile bleue * Mažas mélyno molio baseinélis

Et encore un * Ir dar vienas

Un oeil ?... * Akis?...

Cette eau est enrichie en aluminium * Vanduo, pilnas aliuminio druskų

Argile bleue, soufre jaune * Mélynas molis, geltona siera

Un autre jour je raconterai ma petite histoire sur argile bleue et rouge...

******************************************************************

Geizerių Slénis, tas įžymusis ir įrašytas į pasaulinį UNESCO paveldą, 2007-jų metų birželį patyré katastrofą. Jį užverté purvo lavina, palaidodama ir pačius geizerius, ir visus turistams įrengtus apžvalgos takus. Laimei, bent ten dirbę žmonés nežuvo. 
5 metai praéjo, slénis lyg ir pradeda atsigauti, bet turistai ten vis dar neįleidžiami, taip bent mums saké. O iš tikrųjų - mažai mes pinigų turéjom, nepajégéme išsinuomoti malūnsparnio, kad ten nuléktume. Tiek to, kitame gyvenime, kai būsiu labai turtinga, ten nusibaladosiu :)
Taigi va, TO slénio nepamatéme, bet gi ne viskas prarasta, nes geizerių Kamčiatkoje yra ir kitose vietose. Pasivaikščiojome po kitą geizerių teritoriją, po taip vadinamus Dačnyje Kliuči.
Jau iš tolo pasigirsta: šnypščia, šniokščia, teškena ir bulksi. Pasimato: garuoja ir rūksta. Pasijaučia: dvokia! Prieini ir stebiesi spalvomis. Visokių atspalvių geltona, ruda, oranžiné... Raudona ir mélyna, net žalia. Tai - žemé ir akmenys tokios spalvos. Vanduo, trykštantis šen bei ten, įvairiai garuoja. Kai kurie šaltiniai garuoja labai stipriai, ten net pirštų kišti nesinori, iškart matai, kad verda. Kai kurie garuoja silpniau, ten piršto galą įkiši ir pajunti šilumą. O kai kurie teka šalti, bet užtat akmenys po jais arba balti - nuo aliuminio druskų, arba raudoni - nuo geležies pertekliaus. Geltonumas aplinkui nuo sieros gausybés, dvokas irgi. Mélynas molis... galvojau, klausinéjau, niekas man nemokéjo paaiškinti, tai aš pati nusprendžiau, kad mélynas molis tokią spalvą įgavo nuo kobalto. O gal ir klystu :) Žalia žemé - žalia nuo chromo. Gal ir nuo kokių bakterijų. Ganiausi ten ir stebéjausi, ir grožéjausi... Raštai, spalvos, tekstūros, garų kamuoliai... Viskas tarsi gyva, t.y. gyvena savo nepriklausomą ir niekam nepavaldų gyvenimą. Malonumas akims ir vaizduotei! Nosiai gal nelabai, ale už bet kokį gérį šiame pasaulyje tenka susimokéti. Prifotografavau daug, nors ir buvo sunku, nes fotiko objektyvas nuolat aprasodavo, teko valyti ir valyti... na bet skaitykit prieš tai esantį sakinį ;)
Kitą kartą pasakosiu apie mano rastą mélyną ir raudoną molį.